.

Gabaus vadovo pozymiai

Язык: русский
Формат: реферат
Тип документа: Word Doc
56 595
Скачать документ

Turinys

Vadovo s?voka…..………………………..……………………..2

Vadovo darbo specifika..………………………………………..3

Vadovo lyderio funkcijos……………………………………….4

Personalo veiklos organizatorius…………………………4

Grup?s aukl?tojas………………………………………….4

Elgesio pavyzdys………………………………………….5

Psichoterapeutas…………………………………………..5

Personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras……………..5

Grup?s simbolis……………………………………………5

Grup?s interes? rei?k?jas ir gyn?jas………………………5

Atsakomyb?s “ne??jas”…………………………………..6

Novatorius………………………………………………..6

?aidimo taisykli? pa?eid?jas……………………………..6

Treneris……………………………………………………7

I?vados………………………………………………………………8

Naudota literat?ra…………………………………………………..9

1. Vadovo s?voka

Vadovai apib?dinami labai ?vairiai. Vieni teigia, kad “vadov?
funkcija yra sprendimo pri?mimas visais valdymo aparato veiklos
svarbiausiais klausimais, ?skaitant ir pavald?i? objekt? valdym?, ir
paties aparato darbo organizavim?”. Kiti autoriai, be ?galiojim? priimti
sprendimus, ? pirm?j? viet? i?kelia tokius vadovavimo veiklos aspektus,
kaip atsakomyb? u? valdymo proceso eig? ir rezultatus. Kai kurie
autoriai pagrindu laiko vadovo darbo srit?: “Vadovai koordinuoja ir
nukreipia atskir? valdymo aparato grand?i? ar vykdytoj? darb?, vadovauja
gamybiniams padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamyb? ir viso
personalo veikl?, vykdant kiekybinius ir kokybinius planinius
u?davinius”.

Vadovas – tai ?mogus, galintis priimti sprendimus pagal savo
kompetencij? ?vairiose jam patik?to personalo veiklos srityse,
atsakingas apskritai u? valdomo padalinio rezultatus, veikiantis jam
patik?t? personal? per savo padalinius.

Valdymo teorijos pradininkas A. Faijolis teig?, kad pirmoji s?lyga,
keliama ?mon?s vadovui, – b?ti geru administratoriumi, t.y. sugeb?ti
atlikti ?ias pagrindines valdymo funkcijas:

numatyti,

organizuoti,

tvarkyti,

derinti,

kontroliuoti.

Antroji s?lyga – kompetetingumas, t. y. vadovas privalo i?manyti
specialias ?mon?s funkcijas.

I?skiriami tokie gabaus vadovo bruo?ai:

Gabus vadovas (profesionalas) vis? pirma orientuojasi ? ?mones, gerai
?ino, jog darb? atlieka ne ma?inos, o ?mon?s. Kad ir kokia tobula b?t?
technika, be ?moni? ji neveikia ir yra nenaudinga. Tod?l gabus vadovas
daugiausia pastang? skiria ?moni? veiklai organizuoti, planuoti ir
kontroliuoti. Stengiasi geriau pa?inti pavaldinius, geruosius ir
silpnuosius j? bruo?us ir remiasi personalo i?mintimi.

Orientuojasi ? kiekvien? ?mog?. Norint valdyti ?kinius procesus (ir ne
tik juos), b?tina perprasti individualias kiekvieno darbuotojo savybes.
Nuo j? ugdymo, nukreipimo ir pripa?inimo priklauso entuziazmas, darbo
kokyb? ir efektyvumas. Gabus vadovas daug d?mesio skiria kiakvienam
?mogui, stengiasi ir moka prieiti individualiai, nuo?ird?iai domisi
pavaldinio gyvenimu, jo r?pes?iais, siekiais ir nes?km?mis.
Orientuodamasis ? kit? ?mog?, gabus vadovas ypa? atidus jauniems
darbuotojams.

Ai?kiai ir konkre?iai paskirsto pareigas ir atsakomyb?, nes suvokia, kad
pats visko neapr?ps, vienas visko nepadarys. Paskirstydamas pareigas ir
atsakomyb?, perduodamas savo teises, ugdo pavaldini? aktyvum?,
atsakomyb?, iniciatyv? ir k?rybin? po?i?r? ? pareigas ir darb?.

2. Vadovo darbo specifika

Pateikti ?vair?s apib?dinimai leid?ia i?skirti ?iuos vadov? veiklai
b?dingus elementus:

valdymo objekto ypatumus,

vadov? darbo pob?d?,

vadov? teisin? status?.

?iuolaikin?s gamybos valdymo specifik? sudaro tai, kad vadovai valdom?
proces? veikia ne tiesiogiai, bet per jam pavald? personal?. Darbas su
?mon?mis reikalauja i? vadovo, be asmenini? savybi?, psichologijos,
etikos ir kit? sri?i? ?ini?. Kaip tik valdymo objektas – ?mon?s – i?
esm?s nulemia vadov? darbo pob?d?. Skiriami trys pagrindiniai vadov?
darbo komponentai: socialinis aukl?jamasis, gamybinis ekonominis ir
organizacinis valdymo.

Socialin? aukl?jamoji vadovo veikla rei?kia, kad vadovas yra personalo
organizatorius ir aukl?tojas. Nuo vadovo asmenini? savybi? ir ?ini?
priklauso socialiniai darbuotoj? santykiai, personalo darbo s?km?. D?l
savo autoriteto (formalaus ar fakti?ko), vald?ios statuso ir kit?
savybi? vadovas turi dideles galimybes formuojant jam patik?t? pesonal?,
pavaldini? santykius. Vadovas aktyviai kei?ia jam patik?t? personal?
norima linkme. Pagrindinis ?iuolaikini? valdymo teorij? teiginys –
vadovo darbe aukl?jamasis elementas, jautrumas ?mon?ms, j? poreikiams ir
l?kes?iams, moralin?s savyb?s – lygiai tiek pat svarbios kaip ir vadovo
profesin?s savyb?s.

Spr?sdamas gamybinius ekonominius ir organizacinius valdymo klausimus,
vadovas veikia kaip valdomosios ir valdan?iosios sistemos
organizatorius. Darbas kiekviena min?t?ja kryptimi reikalauja
atitinkamos vadovo kvalifikacijos: ?iuolaikin?mis s?lygomis vadovas ne
tik pareigyb?, vadovaujan?ios pareigos – tai ypatinga profesija.
Informacijos gausa, daugyb? sprendim? variant? reikalauja perprasti
?iuolaikin? skai?iavimo technik?, matematinius metodus, valdymo
sprendim? pri?mimo proced?ras. Nauji reikalavimai i?kyla ir padid?jus
pavaldini? kult?rai ir i?simokslinimui.

Vadovo lyderio funkcijos

Visur, kur tik sueina daugiau kaip du ?mon?s, kyla lyderio problema.
Lyderis – tai ?mogus, savo autoritetu darantis ?tak? personalui. Labai
gerai, kai abu statusai – vir?ininko ir lyderio – sutampa.

Vadovo lyderio vieta grup?je ypatinga, o funkcijos ?vairios. Ypa?
ry?kios ?ios:

personalo veiklos organizatorius,

grup?s aukl?tojas,

elgesio pavyzdys,

psichoterapeutas,

personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras,

grup?s simbolis,

personalo interes? rei?k?jas ir gyn?jas,

atsakomyb?s “ne??jas”,

novatorius,

?aidimo taisykli? pa?eid?jas,

treneris.

3.1. Personalo veiklos organizatorius

Vadovo darbas vertinamas ne pagal tai, kiek ir kaip padar? pats, o pagal
tai, kaip organizavo darb?, kad kiti, jo vadovaudami, padaryt? daugiau
ir geriau.

Vadovo vieta valdymo sistemoje nusakoma kit?, jam pavald?i? ?moni?
pastang? telkimu tam, kad kiekvienas gal?t? maksimaliai atskleisti savo
sugeb?jimus. A. Faijolis valdym? apibr??ia taip: “Valdymas yra ko nors
darymas kit? rankomis”. Tod?l ir i? vadovo lyderio, kaip personalo
veiklos organizatoriaus, reikalaujama sugeb?ti ir racionaliai i?d?styti
darbuotojus gamybos procese, laiku ir tinkama forma i?kelti grup?s
nariams tiksl?, ??iebti motyv? siekti ?io tikslo, pasteb?ti br?stan?ias
problemas ir jas perduoti spr?sti kitiems, kontroliuoti veikl?.

Vadovo organizatoriaus vaidmuo glaud?iai siejasi su specialisto s?voka.
Keldamas pavaldiniams tikslus, vadovas turi nurodyti ne tik bendrus
u?davinius, bet ir konkre?iai:

k? reikia padaryti,

kaip metodi?kai atlikti,

kiek tai pareikalaus laiko ir kt.

Pagaliau vadovas tikrina pavaldini? darb?, instruktuoja. Suprantama,
?iam vaidmeniui atlikti vadovas turi b?ti ir geras specialistas.

Be to, grup?s veiklos procese lyderis paprastai b?na tas ?mogus, ? kur?
da?niausiai kreipiamasi kaip ? patikimos informacijos ?altin?.

3.2. Grup?s aukl?tojas

Nagrin?jant bet kur? gamybin? personal?, reikia remtis dviem
pagrindiniais kriterijais, nusakan?iais jo veiklos efektyvum?:

?io personalo produktyvumu,

jo nari? pasitenkinimo savo grupe laipsniu.

Vadovas yra savo organizacijos, savo valstyb?s ir savo visuomen?s
interes? rei?k?jas, vykdytojas. ?i funkcija glaud?iai susijusi su
aukl?tojo vaidmeniu.

“Koks mokytojas, tokie ir mokiniai”. Kiekvienas vadovas, kurdamas darbo
aplink?, remiasi tam tikrais reikalavimais sau ir kitiems ?mon?ms.
Darbas su ?mon?mis reikalauja, kad vadovas pa?int? juos ir bendraut?
individualiai. Bendravimas atsi?velgiant ? am?i?, lyt? ir psichikos
savybes yra viena pirm?j? vadovo darbo s?km?s s?lyg?.

Vadovas kaip aukl?tojas ugdo auk?tas pilietines, moralines, etines
pavaldini? savybes, draugi?kus santykius personale, tarpusavio pagalb?,
aktyvum?, s?moningum?, principingum?, nepakantum? netvarkai ir kt. ?is
vaidmuo reikalauja, kad ir pats vadovas rodyt? auk?tos moral?s pavyzd?.

3.3. Elgesio pavyzdys

Vadovo ?odis kilnus, ta?iau jis toks tik tada, kai nesiskiria nuo darb?.
Jokie nuopelnai, akiratis ir kt. neturi reik?m?s, jeigu vadovo skelbiami
??kiai ir moral?s principai nebus paties gyvenimo ir veiklos principai.
Asmeninis pavyzdys – vienas svarbiausi? vadovo bruo?? ir funkcij?. Savo
pavyzd?iu – drausmingumu, k?rybi?kumu, atsakomybe u? darb?, tvirta
morale, pagarba bendradarbiams, tvarkingumu vadovas aukl?ja personal?.

3.4. Psichoterapeutas

Su aukl?jimo funkcija glaud?iai siejasi ir psichoterapin? funkcija.
Darbe ir asmeniniame gyvenime pasitaiko nes?kmi?, nelaiming? atsitikim?,
konflikt?, susiklosto aplinkybi?, kelian?i? nemaloni?, o kartais ir
liguist? i?gyvenim?. Vadovo pareiga pad?ti grup?s nariams, patekusiems ?
tokias nemalonias b?senas. Tai jis gali padaryti leisdamas pavaldiniams
i?sipasakoti savo nes?kmes, atleisdamas neesminius tr?kumus,
nu?viesdamas palanki? perspektyv?, pralinksmindamas s?mojumi ir pan.

3.5. Personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras

Arbitro vaidmen? vadovas atlieka tada, kai b?tina tvarkyti kokius nors
gamybinius reikalus. Kasdien?je praktikoje ?vairi? klausim?, kuriuos
privalo spr?sti vadovas labai daug. Tai pamainumo grafikai, darbo
organizavimas ir apmok?jimas, ?vairios personalo nari? buities
problemos. J? sprendimas reikalauja, kad vadovas ?inot? ne tik tam
tikras taisykles bei instrukcijas, bet ir personale nusistov?jusias
tradicijas. Arbitro vaidmuo ypa? ry?kus, kai kyla konflikt? – vadovui
privalu giliai, ne?ali?kai suprasti nesutarimo ar konflikto prie?astis.

3.6. Grup?s simbolis

Vadovas yra oficialus grup?s asmuo, atstovaujantis visai grupei: jos
protui, valiai, interesams ir kt. Tod?l vadovo grup?s simbolio vaidmen?
jos nariai suvokia kaip:

vienas i? m?s?;

?mogus, pateisinantis m?s? viltis;

galintis s?kmingai organizuoti narius grup?s u?daviniams sp?sti.

?i funkcija glaud?iai siejasi su atstovavimu, kuris prakti?kai rei?kia
vadovo dalyvavim? pasitarimuose, konferencijose, ?vairiuose renginiuose
ir kt. Toks atstovavimas vadovui duoda daug naudingos informacijos,
kelia jo atstovaujamos grup?s autoritet?. Vadovas turi rasti laiko tiems
renginiams ir nepavesti ?io vaidmens kitiems. Atstovaujant vadovui
da?nai reikia b?ti ry?ininku ar tarpininku vietin?se, valstybin?se ir
visuomenin?se strukt?rose. Tod?l ?i funkcija reikalauja, kad vadovas
mok?t? vesti derybas, pokalb?. B?tina pabr??ti, kad grup?s nariams ne
vis tiek, kas ir kaip jiems atstovauja. Galime prisiminti, kaip
nejaukiai jaut?m?s renginyje, kuriame m?s? vir?ininkas kalb?jo padrikai,
neai?kiai ir neri?liai. Atrod?, lyg patys taip kalb?jome.

3.7. Grup?s interes? rei?k?jas ir gyn?jas

Kai kada auk?tesniuose valdymo lygiuose susiformuoja neteisingas,
vienpusi?kas, ?emesn?s grandies ar darbuotojo darbo vertinimas.
Atstovaujamos grup?s vadovas, objektyviai spr?sdamas apie darb?, privalo
apginti grup?, siekti, kad auk?tesnis vadovas teisingai vertint? jos
veikl?. Tyrimai rodo, jog vadovo autoritetui didel? ?tak? daro jo dr?sa
ir sugeb?jimas apginti grup?, t.y. atlikti grup?s interes? rei?k?jo ir
gyn?jo funkcij?.

3.8. Atsakomyb?s “ne??jas”

Vadovo darbas ne tik savaranki?kas, bet ir atsakingas. Viena jo ypatybi?
ta, kad vadovas atsako ne tik u? savo darb?, bet ir u? pavaldini?
veikl?, jos rezultatus. ?i atsakomyb? ?vairi:

moralin?,

profesin?,

teisin?,

netgi baud?iamoji.

Kiekvieno gamybinio personalo vadovo b?tina savyb? yra giliai suvokti
atsakomyb?s platum? ir i? jos pozicij? – savo vaidmen? personalo
gyvenime.

Vadovo kaip atsakomyb?s “ne??jo” vaidmuo nerei?kia, kad vadovas turi
atsakyti u? visus ir u? visk?. Darbuotojui, jo elgesiui daro ?tak? daug
veiksni?:

tradicijos,

?eima,

asmenyb?s savyb?s,

i?simokslinimas,

priklausymas ?vairioms organizacijoms ir kt.

Jo elgesiui poveik? daro ir vadovas. Ta?iau ta ?taka – tik viena i?
daugelio, tod?l negalima atsakomyb?s u? pavaldinio elges? suversti
vienam asmeniui. U? individuali? gamybini? u?duo?i? nevykdym?, darbo
drausm?s normos pa?eidimus, aplaidum? ar kenkim? kiekvienu atveju atsako
vykdytojas. Bet u? visos grup?s darbo rezultatus atsako jos vadovas.

Reikia pasakyti, jog pasitaiko vadov?, kurie neblogai atlieka grup?s
simbolio ir atsakomyb?s “ne??jo” vaidmen?, kai segami medaliai, o kai
reikia atsakyti u? skyriaus arba u? savo darb?, vadovo nematyti. Tada
jis visokiais galimais kompromisais stengiasi i?vengti atsakomyb?s ir
rodo ? visus kitus, tik ne ? save.

3.9. Novatorius

Vadovo kaip novatoriaus vaidmuo rei?kiasi jo sugeb?jimu i?kelti nauj?
id?j?, rasti nauj? b?d? gamybiniai u?duo?iai atlikti ir mok?jimu naujas
id?jas ?gyvendinti prakti?kai. Novatoriaus vaidmuo reikalauja i? vadovo
ir didelio takto, ypa? naujoje vietoje, naujose pareigyb?se. Prad?damas
dirbti vadovas neturi kritikuoti savo pirmtako ir susiformavusi?
organizacijoje tradicij?.

Nor?damas b?ti novatoriumi, vadovas pats turi mokytis, kelti
kvalifikacij?. Jis negali b?ti pana?us ? stovin?i? prie kelio rodykl?,
kuri rodo keli? kitam, o pati lieka vietoje. Novatoriaus vaidmuo
reikalauja i? vadovo ?inoti, jausti, numatyti vadovaujamo personalo
ateit?, jo perspektyv?. A. Faijolis ra??, kad svarbiausia valdymo
funkcija – numatyti, kitaip sakant, nusp?ti organizacijos ateit?,
personalo kitimo tendensijas. Ir b?simuosius pakitimus grup?s nariams
vis? pirma turi pasakyti jos vadovas.

3.10. ?aidimo taisykli? pa?eid?jas

Vadovas atlieka dar vien? ?domi? funkcij? – “?aidimo taisykli?
pa?eid?jo”. Kiekvienas vadovas turi didesn? u? pavaldinius neformali?
teis? tam tikrose ribose nepaklusti veikian?ioms administracin?ms
normoms. Da?nai vadovai, naudingumo ar kito motyvo skatinami, ne tik
pa?eid?ia veikian?ias “?aidimo taisykle”, bet ir t? pa?eidim? padaro
grup?s veiklos taisykle. Kadangi formalios strukt?ros institucijos ir
reglamentai nesp?ja keistis su kintan?iomis realiomis s?lygomis, toks
taisykli? pa?eidimas neretai b?na naudingas, o j? pa?eid?jas atlieka
reformuotojo, novatoriaus vaidmen?.

3.11. Treneris

Vadovas personale turi dar vien? vaidmen?: yra arba “treneris” arba
“?aid?jas”. Suomi? valdymo specialistai nurodo, kad vadovas “?aid?jas”
gali pasiekti auk?t?, ta?iau trumpalaiki? rezultat?, o vadovas
“treneris” siekia tolimo, bet stabilaus efektyvumo.

I?vados

Vadovauti ?mon?ms – mokslas ir menas. Kiekvienas veiksmas valdyme
susij?s su kit? ?moni? veiksmais, kurie pasirei?kia tam tikromis
teis?mis ir pasekm?mis. Vadovo tikslas siekti, kad ?mon?s personalas
?gyvendint? bendrus organizacijos tikslus ir u?davinius. Vadovas turi
tur?ti ne tik teises, bet ir autoritet?. Tai – savyb? ?tikinti,
paveikti, kad ?mon?s padaryt? tai, ko i? j? reikalaujama. Vadovas neturi
leisti, kad asmeniniai interesai trukdyt? pasiekti bendr? tiksl?.
?mogus, kur? likimas pa?auk? b?ti vadovu, turi giliai ir nuo?ird?iai
dom?tis savo darbuotojais. Vadovas netur?s autoriteto, o jo darbas bus
bevaisis, jeigu jo kontaktai su darbo partneriais bus nenormal?s.
?moni?, bendrovi? savininkai ie?ko vadov?, kurie yra autoritarinio tipo,
link? asmeni?kai spr?sti, grie?tai kontroliuoti darbuotoj? veiksmus,
i?laikyti tam tikr? nuotol? tarp sav?s ir darbuotojo. Gabus vadovas turi
atsisakyti smulkmeni?kos kontrol?s ir r?pintis galutiniais darbo
rezultatais. Vadovas gal?t? i?vengti klaid?, jeigu savo darbe gal?t?
vadovautis ?iais principais:

Gabus vadovas daug d?mesio skiria kiakvienam ?mogui, stengiasi ir moka
prieiti individualiai, nuo?ird?iai domisi pavaldinio gyvenimu, jo
r?pes?iais, siekiais ir nes?km?mis.

Vadovas turi stengtis, kad jo ?sakymai neb?t? atitr?k? nuo pagrindinio
tikslo. Tikslai negali b?ti diktuojami, d?l j? reikia susitarti.
?sakydamas vadovas turi nurodyti – kas, k? ir kada turi atlikti, daroma
klaida, kai vadovas nurodo darbuotojams kaip tai atlikti. Kompleksin?
u?duot? reikia paskirstyti tarp darbuotoj? atsi?velgiant ? j?
kvalifikacij? bei patirt?.

?mon?je “organizuoti” – kiek galima, o “reguliuoti “ – kiek reikia. Per
daug reguliuojant, didinamas personalas ir ?lugdoma iniciatyva, o per
ma?ai – einama prie chaoso.

Reikia ne asmen? apr?pinti darbu, o parinkti tokius asmenis, kurie
reikalingi tam darbui atlikti. Kiekvienam darbuotojui duoti tiek
u?duo?i?, kiek jis gali jas kokybi?kai atlikti.

Kontroliuoti reikia ne kart?, o pastoviai ir sistemingai.

Vadovaudamasis ?iais valdymo principais, laikydamasis reprezentavimo
pareig? vadovas gali sukurti ger? ?mon?s ?vaizd? ir tuomet j? lyd?s
s?km?.

“?mogaus iniciatyva, jo entuziazmas – brangiausia energija ?em?je.
Vadovo s?km? priklauso nuo to, kiek tos energijos jis sugeba gauti i?
kiekvieno savo pavaldinio ir kur j? nukreipia”.

Naudota literat?ra

Interneto med?iagos

Мескон Н., Алберт М., Хедоури Ф. Основы менеджмента. – М.: Дело, 1994

Razauskas R. “A? vadovas”. – 1996.

“Valdymo tobulinimo metodika”. – 1997.

PAGE

PAGE 1

Gabaus vadovo po?ymiai

Нашли опечатку? Выделите и нажмите CTRL+Enter

Похожие документы
Обсуждение

Ответить

Курсовые, Дипломы, Рефераты на заказ в кратчайшие сроки
Заказать реферат!
UkrReferat.com. Всі права захищені. 2000-2020