Cyrix-процессоры

Attention: darbas buvo atidotas 2001

VIKO!!! (Vilniaus kolegija)

Jei jus norite ?sitikinti kad ?is darbas nebuvo pridotas konkre?iam
d?stytojui arba fake, paklauskite mane e-mailu [email protected]

P.S.

Yra gramatiniu ir leksiniu klaidu…

NAUJI IR PERSPEKTYV?S CYRIX PROCESORIAI

Turinys

TOC \o “1-3″ ?vadas PAGEREF _Toc511149652 \h 5

Bendros ?inios apie gamintoj? PAGEREF _Toc511149653 \h 6

VIA Cyrix III (Samuel 2) 600 ir 667 MHz PAGEREF _Toc511149654 \h 7

Darbo na?umas PAGEREF _Toc511149655 \h 9

Procesoriai: PAGEREF _Toc511149656 \h 9

Motinin?s plok?t?s: PAGEREF _Toc511149657 \h 10

Programinis apr?pinimas: PAGEREF _Toc511149658 \h 10

Pliusai: PAGEREF _Toc511149659 \h 15

Minusai: PAGEREF _Toc511149660 \h 15

Procesoriaus Blokin? Schema: PAGEREF _Toc511149661 \h 15

I?vada: PAGEREF _Toc511149662 \h 19

CeBit parodos metu (2001.03.25) VIA prane??, kad daugiau pavadinime
Cyrix III procerori? nebepamatysime. CeBit metu pristatytas 0,15 mikrono
733 Mhz procesorius su Samuel II braduoliu bus pavadintas trumpai ir
ai?kiai – Via C3. Jis padarytas ant Celeron Samuel 2 branduoliu su 128
KB L1 ir 64 KB L2 ke?u irgaminamas TSMC fabrikuose pagal 0,15
mikronutechnologij?. Deka ?ios technologijos kristalo plotis tik 52 mm2
ir suvartoja energijos net 25( ma?iau negu to pa?io taktinio da?nio
Celeron. Procesoriaus sistemine magistrale 100 ir 133 MHz, palaiko MMX
ir 3D Now! Instrukcijos. PAGEREF _Toc511149663 \h 19

Ma?as elektros sunaudojimas leid?ia naudoti Cyrix procesorius
ne?iojamuosiuose kompiuteriuose, ir internetiniuose ?renginiuose. D?l
gero au?inimo jiems nereikia galingus ventiliatorius, pakanka ma?os
galios ventiliatoriaus, kuris dirbs labai tyliai. PAGEREF
_Toc511149664 \h 19

C3 procesoriaus pradine kaina buvo 54$ (urmais i? VIA ) , kas yra ?ymiai
ma?iau negu kitu AMD arba Intel procesori? su toki? pat taktini? da?ni?
kainos. PAGEREF _Toc511149665 \h 19

?vadas

Svarbiausias komponentas kiekvieno personalinio kompiuterio yra jo
procesorius. Duotas elementas did?i?ja dalimi nustato galimybes
skai?iavimo sistemos ir, perkeltine prasme tariant, yra kompiuterio
?irdis.

Mikroprocesorius, kaip taisykl?, yra labai sud?tinga integralin? schema,
padaryta vienam puslaidininke, kuri sugeba ?vykdyti kiekvien? centrinio
procesoriaus komand?. Integravimo lygis nustatomas kristalo dyd?iu ir
realizuot? jame tranzistori? kiekiu. Integralin?s mikroschemos dar
vadinamos “?ipais”. Viena svarbiausi? mikroprocesoriaus dali? yra ALU
(aritmetinis – loginis ?taisas) ir valdymo blokas. Jie charakterizuojami
grei?iu (taktiniu da?niu), skil?i? skai?iumi ar ?od?io ilgiu (vidin?je
ir i?orin?je), architekt?ra ir komand? rinkimu. Mikroprocesoriaus
architekt?ra nustato reikiamus registrus, stekus, adresavimo sistem?, ir
taip pat apdorojamus duomen? tipus. Da?niausiai b?na tokie duomen?
tipai: bitas (vienaskiltis) puse baito, ar nibble (4 bait?), baitas (8
bitai), ?odis (16 bit?), dvigubas ?odis (32 bitai). Vykdomos
mikroprocesoriaus komandos pri?i?ri, kaip taisykl?, aritmetinius
veiksmus, logines operacijas, valdymo perdavim? (s?lygin? ir nes?lygin?)
ir duomen? jud?jim? (tarp registr?, atminties ir ??jimo – i??jimo
“port?”).

Bet kok? i?orin? ?rengin?, vykdant? procesoriaus ??jimo ir i??jimo
komandas, galima pavadinti periferiniais ?renginiais.

Registras – ta tartum nedidel? atmintis, kuria procesorius naudojasi kai
kuriems konkretiems tikslams. Kiekviename procesoriuje yra keli
registrai ar registr? grup?s. Viena i? j? paprastai skirta
programuotojui. Toki? registr? gali b?ti pavyzd?iui 8 ar 16. Kreitis ?
atminties l?stel? atliekama per magistral?. Tam reikia atskiro
procesoriaus darbo ciklo, o registrai yra “po ranka”, pa?iame
procesoriuje. Kiekvienas registras yra tartum lenta, kurioje
mikroprocesorius fiksuoja tarpinius skai?iavim? rezultatus. Kai kurie
registrai specializuoti, o kai kuri? paskirtis neapibr??ta, jie vadinami
bendros paskirties arba tiesiog bendrai registrai. ?ymi? registre
fiksuojamos ?ym?s, kurios prane?a programai apie kompiuterio b?sen?,
nurodo atminties operacijos rezultato ypatumus, ar leid?iami pertrauk?i?
aptarnavimai ir pana?iai. Speciali?j? registr? paskirtis:

Komand? skaitiklyje saugomas vykdomos komandos adresas.

D?klo rodykl?s registre saugomas eilinis krypties ? d?kl? adresas.

?iandien procesori? technologija labai spar?iai auga beveik kas pusantr?
met? nauji spart?s procesoriai tampa dar spartesniais ir tobulesniais.
Mikroprocesorius gaminan?i? ir prekiaujan?i? firm? ?iandien Lietuvoje
yra ?inoma labai daug, tokios kaip: Intel, AMD, Cyrix, IBM, Motorola,
Centaur, MIPS ir kitos firmos.

Bendros ?inios apie gamintoj?

Kompanija Cyrix buvo ?kurta 1988 metais. Pirmas j? produktas buvo
matematinis coprocesorius, kuris gana greitai tapo populiarus. Tai leido
kompanijai gaminti savo procesorius. Pirmas Cyrix procesorius buvo
i?leistas 1992 metais kovo m?nes?, tai buvo visa serija Cyrix Cx486SLC.
Tai buvo viena i? pirm? alternatyv? Intel i386 rinkoje. ?io CPU
(centrinis duomen? apdorojimo ?taisas – central processing unit)
leid?iamas taktinis da?nis buvo nuo 20 MHz iki 66 MHz. Procesorius buvo
sudarytas i? 600 t?kstan?i? tranzistori? ir tur?jo nuo vieno iki dviej?
kilo bait? L1 ke?o ir palaik? iki 512 kilo bait? L2 ke?o motinin?s
plok?t?s.

Nors firma ir gamino gerus procesorius, bet 1999 metais nei?laik?
didel?s konkurencijos bankrutavo, kuri? per?m? firma VIA. Garsi valdymo
mikroschem? rinkini? gamintoja Taivano firma “VIA Technologies”.

Pirmas procesorius su marke VIA buvo Cyrix III nieko bendro su Cyrix
technologija netur?jo. Jame buvo panaudotas kompanijos Centaur
branduolys Samuel, bet firma VIA paliko pavadinima Cyrix, nes ?is
pavadinimas buvo labiau i?gars?j?s. I? prad?i? buvo planuota gaminti
procesorius su Jochua (Cyrix) branduoliu, bet jis buvo persilpnas firmos
gaminamiems procesoriams.

Dabar gaminami 533 ir 667 MHz procesoriai “ViaCyrix III” turi pirmin?
128 KB spartinan?i?j? atmintin?, 100/133 MHz magistral?, yra suderinami
su “AMD 3Dnow!” bei “Intel” MMX technologijomis, gerai tinka kabinet?
bei ne?iojamiesiems kompiuteriams, suvartoja ma?ai energijos ir yra
pigesni u? AMD bei “Intel”, procesorius.

Vasario m?nes? “VIA Technologies” prad?jo gaminti 0,13 mikrometr?
technologijos 700, 733 ir 800 MHz tobulesnius procesorius, jau turin?ius
antrin? vidin? 64 KB spartinan?i?j? atmintin?, o met? pabaigoje ketina
j? da?n? padidinti iki 1,2 GHz. Naujieji procesoriai bus vadinami
“Samuel 2”. “VIA Technologies” tikisi parduoti apie 15 000 000 nauj?j?
procesori? per metus ir u?imti ma?daug 10 procent? procesori? rinkos.

VIA Cyrix III (Samuel 2) 600 ir 667 MHz

Procesorius VIA Cyrix III Samuel buvo gaminamas su taktiniu da?niu nuo
500 iki 667 MHz. Nekreipiant d?mesio ? pakankamai ilg? konvejer? 12
pakop?, kuri teori?kai turi leisti pagreit? 0,18 mikrometr? procesoriaus
iki 1 GHz ir auk??iau, i?testuoti procesoriai nepasidav? tokiems
pagrei?iams, ir ai?kiai ne d?l perkaitimo – naudojant radiatori?
temperat?ra nepakilo auk??iau 40 laipsni?. I?testuotas 550 MHz
procesorius, apskai?iuotas 100 MHz FSB, :”u?turbintas” buvo tik iki 5,5
x 112 = 616 MHz, k? sunku pavadinti patenkinamu rezultatu.

Procesori? da?nis su branduoliu Samuel 2 prasid?s nuo, apytiksliai, 700
MHz (ai?ku roadmap nuo VIA) irgreitai pasieks kartel? iki 900 MHz, o iki
antro ketvir?io 2001 met? jau ir,buvo planuojami, nauji branduoliai
EZRA, ir 0,13 mikron? technologija. Kol kas galima konstatuoti tai, kad
auginimas taktini? da?ni? savo procesori? kompanijai VIA kainuos ma?iau
nei Low – End sektoriuje turgaus. Artimiausiu laiku Low – End
procesoriumi nuo Intel ir AMD gali “kli?ti”… Ai?ku ne pagal gaminim?,
o pagal taktin? da?n?, nors ir tai jau ?ingsnis ? priek?. Ypa?
marketingo at?vilgiu.

Antras svarbus momentas – naudojamoji galia. Veikiant 1,5 V ?tampai 700
MHz procesorius su branduoliu Samuel 2 sunaudoja tik 5 W, dar ma?iau,
nei mobili versija procesoriaus Celeron, dirbanti 600 MHz da?niu.

Sekanti diagrama atvaizduoja naudojam? gali? procesoriaus:

”

?????&?)?X

–

”

‚

„

†

????????????nE$

???†

3/4

??????oja 17 W, o 600 MHz Duron – 24,5 W.

Kas lie?ia galios i?skaidymo, tai ji sudaro eil? 70 – 80 % procent? nuo
reikalaujamo. Galios i?skaidymo – tai charakteristika, nurodanti, kok?
?ilumos kiek? turi i?vesti au?inimo ?renginys. Nekreipiant ? tai k?
auk??iau i?d?st?me, galima sakyti, kad Samuel 2 nereikalingas
radiatorius.

Ir i? tikr?j? – jeigu procesorius VIA Cyrix III su branduoliu Samuel
dirbt? be radiatoriaus, tai Samuel 2 daro stebuklus. Mes eksploatavome
savo procesori? per par? be radiatoriaus ir ventiliatoriaus ir
steb?jome. Dirbant ?prast? darb? su ofiso dokumentais branduolys Samuel
2 i?silaik? kambario temperat?roje, atliekant ofiso testus branduolys
truput? ??ilo, ir tik Quake 3 paleidimas leido suprasti, kad procesorius
i?vis dirba (turint omenyje – kaista). Procesorius ?kaito iki 50
laipsni? temperat?ros, bet be jokio at?aldymo, ir kai tik nutraukdavome
darb?, procesorius “momentaliai” atv?sdavo.

52 kilovolt? mm branduolio naujo procesorius ?sid?jo L2 greitoji
atmintis (ke?as) 64 KB dyd?iu, kuris, tikriausiai, ?ne? savo ?
procesoriaus grei?io panaudojim?. Pabaigai pa?velkim ? lentel? sudaryt?
kompanijos VIA:

Laboratorijoje pabuvojo du procesoriai Samuel 2, vienas i? j? buvo su
667 MHz taktiniu da?niu, o kitas – prie? serijinis su 600 MHz taktiniu
da?niu. Markiruote branduolio abiej? procesori? – C5B. O kod?l taktinis
da?nis duot? procesori? neprasideda nuo 700 MHz? Duoti procesoriai
i?leisti nedidel?mis partijomis specialiai prie? gamybiniam ?vertinimui
busim? sistem?, o komerciniam naudojimui taktinis da?nis bus 700 MHz ir
didesnis.

Abu procesoriai yra keramikiniu korpusu, o branduolys pridengtas
metaliniu dangteliu, kuris ne tik saugo kristal? nuo pa?alini? poveiki?,
bet ir atlieka radiatoriaus vaidmen?.

?domiausia markiruot? nauj? procesori? – procesori? Celeron. Kai rinkoje
buvo procesoriai Celeron su vienodu taktiniu da?niu, pavyzd?iui 300 MHz,
bet tuo pa?iu skiriantys L2 spartinan?iosios atmintin?s (ke?o)turiniu
branduolyje arba jo buvimu, tai kad nesimai?yt? jie buvo markiruojami
kaip 300A ir 300. Duotas b?das paimtas i?reik?ti kompanijai VIA –
procesorius Samuel 2 su 600 MHz da?niu ir 64 KB L2 – ke?u atpa??stamas
kaip Cyrix III 600A.

?domus pri?jimas kompanijos VIA prie naujo procesoriaus logotipo. Samuel
2 buvo parduodamas su markiruote Cyrix III, tiesa sakant ?is pavadinimas
nepateisino kompanijos vil?i?. Tod?l vietoje didel?mis raid?mis Cyrix
buvo ra?oma VIA, o apa?ioje, ma?omis raid?mis – Cyrix III.

Nekreipiant d?mesio ? tai, kad procesoriai n?ra serijiniai
egzemplioriai, abu eksportuojami su u?blokuotu koeficientu daugybos ir
apskai?iuoti da?niui FSB 133 MHz. Pakankamai ribotas ?renginys da?nio
sistemin?s plok?t?s GA – 6VX7 – 4X neleido pilnai ?vertinti galimybi?
nauj? procesori? dirbti padidintuose da?niuose (t.y. “u?turbintame”
re?ime), nors ?iokias tokias i?vadas galima padaryti. 600 MHz
procesorius su 4,5 dauginimo koeficientu 150 MHz da?nyje – 675 MHz. O
procesorius su da?niu 667 MHz nesugeb?jo susidoroti su 150 x 5 – 750 MHz
da?niu – atsisak? pereiti POST, tod?l teko pasitenkinti ma?u – viso 140
x 5 = 700 MHz. Pagreitis ai?ku nedaro ?sp?d?io, nors buvo viltis, kad
tikri serijiniai pavyzd?iai parodys kur kas geresnius rezultatus.

Laikas pa?i?r?ti prakti?kai ant kiek ger? VIA i?kep? savo antr? Samuel

Darbo na?umas

Darbo na?umas ?vertinimui naudojami buvo ?taisai:

Procesoriai:

VIA Cyrix III Samuel2 667A МHz, magistrale 133 МHz, Socket-370

VIA Cyrix III Samuel2 600A МHz, magistrale 133 МHz, Socket-370

VIA Cyrix III 533 МHz, magistral? 133 МHz, Socket-370

Intel Celeron 366 МHz, magistral? 66 МHz, Socket-370 (produktyvumo
palyginimui buvo naudojamas kaip 550 МHz, magistrale 100 МHz).

AMD Duron 600 МHz, magistral? 100 МHz, Socket-A

Motinin?s plok?t?s:

Gigabyte 6VX7-4X da?nis VIA Apollo Pro133A

Epox 3VCA2+ da?nis VIA Apollo Pro133A

Soltek 75-KAV-X ?ipas VIA KT133A

Atmintin?: Hyundai PC133 128Mb

Vin?esteris: Quantum Fireball CX 13Gb 5400RPM

CD-ROM: Panasonic 40x speed

Videokorta: ASUS V7700 GeForce2 GTS (Core: 200MHz; Mem: 166MHz DDR)

Programinis apr?pinimas:

Windows ME final release build 3000

NVIDIA Detonator 2 v6.34

Ziff-Davis Winbench 99 v1.1 CPUMark

Ziff-Davis Winbench 99 v1.1 FPU Winmark

BapCo & Mad Onion SysMark 2000 Internet Content Creation v1.0 patch 4B

BapCo & Mad Onion SysMark 2000 Office Productivity v1.0 patch 4B

idSoftware Quake III Arena v1.17 demo001.dm3

Na k?, naujas Samuel 2 pasirod? pakankami gerai – daug didesni taktiniai
da?niai ir papildomai L2 – ke?as leid?ia procesoriui pakankamai
u?tikrintai jaustis ofiso programose. Taip pat L2 ke?as leido truput?
atgyvinti vaizd? ir ?aidim? programose. Sekan?ioje diagramoje matosi
?ymus padid?jimas produktyvume 667 MHz procesoriaus GB 6VX7 – 4X,
sistemin?s plok?t?s at?vilgiu Epox 3VCA2+, i?kviesta optimizavimui BIOS
L2 – ke?o naujo procesoriaus.

Pagrindiniu Cyrix IIIA tr?kumu pasilieka perl?tas coprocesorius.

Diagramoje auk??iau parodyti rezultatai, gauti “u?turbinto” procesoriaus
Samuel 2 – nors, ?iuo atveju pagrindinis produktyvumo padid?jimas
?vyksta b?tent d?l pralaidumo padidinimo magistral?je “procesorius –
atmintin?”.

Tokiu b?du dar kart? pasitvirtina pati stipriausia procesori? VIA vieta
– naudojimas 133 MHz magistral?s. Buvo tikimasi, kad greitu laiku
pasirodys ir kiti architekt?riniai privalumai, i? kuri? pagrindiniu
tampa pagreitinimas coprocesoriaus.

Tarp kitko, galima pabr??ti, kad abu procesoriai – ir 600, ir 667 MHz –
apr?pina ne tik priimam?j?, o jau ir pakankamai komfortin? ?aidim?
vaizd?.

Vedant proting? kain? politik?, kuria visuomet skyr?si kompanija VIA,
Samuel 2 pilnai gali pretenduoti ? savo rinkos u?valdym? – visi
privalumai procesoriai paveld?jo nuo savo pirmtako, o jo produktyvumas
rimtai pager?jo.

Pliusai:

nedidel? naudojamoji galia.

Ypa? ma?a pagal matmenis PC sklaidomoji galia.

Atsparumas mechaniniams poveikiams.

Minusai:

Vis d?l to kol kas pakankamai sunkiai einasi konkuruoti su Celeron ir
Duron – bet ?viesa tunelio gale jau matosi.

Procesoriaus Blokin? Schema:

I?vada:

Nuo Cyrix liko tik pavadinimas o savo procesoriaus jau nera.

C3 procesoriaus pradine kaina buvo 54$ (urmais i? VIA ) , kas yra ?ymiai
ma?iau negu kitu AMD arba Intel procesori? su toki? pat taktini? da?ni?
kainos.

Prie? perkant procesoriu reikia atsi?velgti ? t? k? jus ?adate daryti su
juo, kokius programas naudosite t.t.

Literat?ros s?ra?as:

HYPERLINK http://www.hardware.lt www.hardware.lt

HYPERLINK http://www.hacker.lt www.hacker.lt

HYPERLINK http://www.cyrix.com www.cyrix.com

HYPERLINK http://www.cyrix.ru www.cyrix.ru

HYPERLINK http://www.xakep.ru www.xakep.ru

HYPERLINK http://www.infra.ru www.infra.ru

HYPERLINK http://www.stolica.ru www.stolica.ru

Nauji ir perspektyv?s Cyrix procesoriai – PAGE 2 –

Нашли опечатку? Выделите и нажмите CTRL+Enter