Marius Savickas
12c kl. Mato ?aleiaus vid. m-kla
Referatas
Didthiojo Lietuvos kunigaik?eio Vytauto vidaus ir uthsienio politika
1999 m.
Kaunas
Vytauto didthiojo asmenybes bruothai.
Valstybes centralizavimas.
Vytauto kovos del valdthios.
Karai su krythiuoeiais 1392-1394 m.
Kovos del THemaieio 1399-1409 m.
THalgirio mu?is – 1410 m. liepos 15 d.
Kiekvienas thymus LDK kunigaik?tis, valdaes muso ?ala, yra svarbus muso
Lietuvos istorijai, nes jis kaip ir daugelis kito didthiojo kunigaik?eio
valde LDK ir sieke gerint jos politinae bei karinae galia. ?is valdovas
paliko Lietuvos istorijoje gilo pedsaka ir tikrai nuveike daug sekmingo
darbo tvarkant ir stiprinant LDK. Vytautas geriausiai i? viso valdovo
gerino LDK padeta kaimyninio ?alio akyse ir gerai tvarke vidaus
reikalus.
?ia tema, butent LDK valdovo Vytauto asmeniu ir jo vykdoma politika,
valdymo laikotarpiu, domisi nemathas ratas thymio destytojo, mokytojo ar
?iaip thmonio, vienaip ar kitaip susijusio su istorija ir i?leidusio
nemathai knygo, kuriomis remiuosi ra?ydamas ?a referata. Pamineti
noreeiau A. ?apoka, kuris puikiai ir informatyviai apra?o Lietuvos
didaja kunigaik?ta Vytauta knygoje Vytautas Didysis. Dar vienas
autorius, tiksliau istorijos mokytojas, 40 meto destaes istorija –
Mikalojus Kondratas, para?aes knyga “Lietuvio tautos ir valstybes
istorija”.
1
Vytauto vaikyste yra labai mathai thinoma. Gimaes apie 1350m. , jis
augo sunkiais Lietuvai laikais.
Kaip uthsilikusios thinios sako, Vytautas buvo neauk?to ugio, dailio ir
energingo veido bruotho. Turejo dideles, gyvas ir protingas akis. I?
veido atrode moteri?kas; niekas nepathino, kai jis apsitaisaes savo
thmonos palydoves rubais pabego i? kalejimo.Visa Vytauto figura
atsi?viete pasitikejimu savim, energija, gyvumu, drasa, rizikingumu ir
savigarba, thodthiu, – kathkokia didingo valdovo ?viesa. Nors i?
pathiuros matho augumo, bet savyje slepe didthia dvasia. Buvo protingas
ir thmoni?kas. Asidemetinas jo susivokimas ir orientacija: i? karto jis
i?spraesdavo kelius reikalus. Dejuodavo net krythiuoeiai, nespedavae jo
thygio ir elgesio observuoti.
Didelis ir darbininkas. Mokejo laika taip suvartoti, jog ne minute
nenueidavo niekais. Pasithymejo stropiu valdymu: savo pareigo
neuthmir?davo nei namuose, nei kelioneje. Ar klausydamas thmonio skundo
ir pra?ymo, ar duodamas atsakymus ir patarimus – visur vadovavosi
teisybe. Ta savybe jis uthsipelne dideles pagarbos tiek savojo, tiek
svetimojo tarpe. Laisvesna laika, jei jo kiek atlikdavo, praleisdavo
medthiokleje arba thaisdamas ?achmatais. Bet visur kur matesi saikas.
Vytautas neprotingu laike toka monarcha, kuris del medthiokles mesdavo a
?ala valstybes reikalus.
Palaike gerus santykius ir su pirkliais. Jo padedamas asigijo didelius
turtus: aukso, sidabro, brangio akmeno, audeklo, kailinio ir kitokio
brangenybio, kurias paskui kitiems dalindamas rode didela dosnuma.
Valgydamas ir gerdamas susivalde, per visa savo gyvenima nevartojo vyno
ir jokio kito gerimo, o tik vandena. Savo proto didingumu ir apsukrumu
prane?e visus savo laiko valdovus. Su savi?kiais elgesi gana ruseiai: ne
vieno nusikaltelio nepalikdavo nenubaudaes ir kaltae buvo sunku nuo jo
paslepti. Sveeius priimdavo vai?ingai ir grathiai.
Nuo pat jaunystes Vytautas mego karo dalykus, ginklus. ?ioje srityje
nauji i?radimai ypae ja domindavo. Visokio karo dalyko mielai mokydavo
ji ir lengvai juos asisavindavo. Ypae jis sekdavo Vakaro Europos
i?radimus ir paproeius.
Kiekviename jo svarbesniame thygyje galima pastebeti karo dalyko,
kulturos, mokslo pamegimas. Eia ir paai?keja, del ko jis i? vienos puses
gerbe kari?kius, riterius, o i? kitos – mokslo vyrus; ir vieno ir kito
jo dvare netrukdavo ir i? avairio kra?to atsilankydavo.
Mokejo ne tik vokieeio, bet ir lotyno kalba. Galejo moket ir ruso, nes
su jo kunigaik?eiais vede daug reikalo ir giminiavosi. Galimas daiktas,
kad Vytautas mokejaes ir totorio kalbos, nes jo dvare totorio daug
pasimai?ydavo ir nuolat budavo kun. tarnyboj; o i? kun. kanceliarijos,
kaip uthsimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinejami totorio kalba
ra?tai.
Visi mokslai kunigaik?eiui tiek turejo reik?mes, kiek juos buvo galima
pritaikyti praktikos gyvenime. Vytautas tuo atthvilgiu buvo tikras
krythiuoeio mokinys, realistas ir praktikas.
Kalboje buvo trumpas ir ?yk?tus, bet thinodamas reikalus, dathnai
griebdavosi samojaus ir lakoni?kumo. Kai ant Dniepro savi?kiai ja
atkalbinejo del didelio ?aleio mesti kova su totoriais, Vytautas atreme:
todel ir reikia kariauti, nes jeigu nugalesim, gausime triumfa ant
dviejo prie?o; jei busime nugaleti, kalbes apie mus, kad mus nugalejo du
prie?ai: ?altis ir totoriai. Kai karta jam kathkas primine jo didela
dosnuma dalinant totoriams themes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas
atsakaes, kad gerumu galima ir laukinius thveris su?velninti. O kai vel
karta jo akyse kathkas gyre viena i?kalbinga kunigaik?ta, Vytautas
trumpai tare, kad jam patinkas mathiau i?kalbingas, bet uthtatai
tiesiakalbis.1
Vytautas, du kart i? Lietuvos pabegaes, i?buvo apie ketverius metus
Prusuose. Tenai, krythiuoeio tarpe, jis i?ejo gera ir drausminga
gyvenimo mokykla, kuri padejo atsivaduoti tevi?kae.
_________________________________________________
1 ?apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p. 254-257
Prusuose Vytautas turejo progos ir su avairio kra?to thmonemis susitikti
ir i?si?neketi. Jam buvo adomu, kokia kito kra?to politika, siekimai,
kultura. Sveeiai Vytautui buvo atviri, nes mate, kad ja gerbia
krythiuoeiai, pavesdami jam net tarpusavio gineus spraesti. THodthiu,
jis Prusuose mito vakaro kulturos vaisiais, ypae materialine kultura,
kuria paskui kele savo kra?te, statydamas bathnyeias, pilis ir t.t.
I?moko eia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, kurios veliau
pats griebdavos santykiaudamas su kaimynais. Dalyvavimas tarpe riterio,
kurie i?didthiai putesi, dedamiesi esa tikrosios religijos ne?ejai ir
skelbejai, turejo ir Vytauto budui atsiliepti. Jau i? prigimimo nemenka
jo ambicija eionai dar labiau sustiprejo. Apskritai imant, Vytautas
budamas gabus, tvirtos valios, be galo energingas ir labai darb?tus, i?
?itos mokyklos i?ejo tikras to laiko europietis, susipathinaes su Vakaro
siekimais ir politinemis bei diplomatinemis pinklemis.
Pavir?utini?kai pathvelgus atrodo, kad Vytautas bla?kosi, yra
nepastovus: tai bega pas vokieeius, tai grathta atgal. I? tikrojo taip
nera. Visais savo veiksmais jis siekia vieno tikslo – tevi?kes. Jis ne
valandai neuthmir?ta, ko jis nori. Kiekvienas jo veiksmas ri?asi su
vyriausiuoju tikslu. Jis naudojasi avairiomis priemonemis: kariauja,
derasi, politikuoja, ie?ko ?alininko (Ordinas, Maskva).
1392 metai Vytauto gyvenime yra persilauthimo metai – jis galutinai
atsisake nuo sajungos su Ordinu, susitaike su Jogaila ir lenkais ir gavo
valdyti ne tik tevi?kae, bet ir visa Lietuva. Jo santykiai su tauta
pasikeite. Jo asmeni?ki reikalai susiderino su tautos ir valstybes
reikalais: tautos prie?ai yra ir jo prie?ai, tautos draugai – jo
draugai. Savo tautai jis pasiliko i?tikimas iki gyvos galvos ir
de?imteriopai atsilygino uth visus padarytus jai nuostolius. Nuo 1382 –
1392m. jis lyg medis, neturas kur suleisti ?aknis, po 1392 jis grathta a
gimtaja dirva, ir visas medis puikiai i?bujoja. Jis jau nebe pabegaes,
nuskriaustas kunigaik?tis, kovojaes del tevi?kes, bet galingas Lietuvos
valdytojas. Atsitiktinai keieiasi ir jo elgesys. Jeigu iki tol Vytautas
atrode nepastovus, besibla?kantis, avantiuristas, tai nuo 1392 meto jis
virsta rimtu, pilno masto valdovu – monarchu. Jis agyja didesnio
pastovumo. Tiesa, jam jau ir laikas buvo nusistovet: jis jau tada turejo
apie 40 meto. ?itokiame amthiuje gavo valdthia, kurios taip sieke ir
kurios pasirode tikrai vertas. Jo veiksmuose jaueiamas didesnis
atsakingumas. Tik nuo to laiko galejo jis imti reik?ti ir vartoti savo
gabumus. Dabar atsirado daugiau uthdavinio, ir tie uthdaviniai vis buvo
avairesni ir sunkesni. Atrodo, kad pamathu susikristalizuoja lyg ir
pagrindiniai jo veikimo programos punktai. Jie duoda jo darbams tam
tikro tvirtumo, pastovumo. Geri santykiai su Jogaila ir lenkais, kova su
Ordinu ir rytuose su ruso kun. ir totoriais, kunigaik?eio valdthios
stiprinimas ir kulturos kelimas kra?to viduje – ?tai vedamosios
politikos mintys.2
Vytautas buvo thymus ir kaip savo kra?to tvarkytojas. 1392 m. gavo
suirusia neramia ?ala. Jis pasirode kaip nepaprastai gabus
organizatorius. Greitai numal?ino sukilusius kunigaik?eius, sustiprino
savo valdthia. Jis valde kra?ta kietai, nepakaesdamas jokio
pasiprie?inimo: be pasigailejimo ?alino savo giminaieius kunigaik?eius
nuo uthimamo vieto, sukilusius themaieius thiauriai numal?ino. Net jo
artimesnieji pagalbininkai jo pykeio bijodavo. Pasirei?kias jo
veiksmuose thiaurumas sutinka su to laiko supratimu ir negali buti
laikomas vien individualine Vytauto ypatybe.
Vytautas buvo geras ?eimininkas ir finansistas: pinigo jam
netrukdavo – jis galejo net thymias sumas skolinti Jogailai. Jis nebuvo
?yk?tus, prie?ingai reikale pinigo nesigailedavo. ?iaip, kaip minejau,
labai paprastas ir nei?laidus privatiniame gyvenime, Vytautas
nesigailedavo jokio i?laido, kad reikedavo parodyti savo galybae,
uthimponuoti: siuneia brangio dovano, kelia puikias puotas (Lucke).Toks
yra Vytautas kaip politikas, valstybes vyras. Tai yra svarbiausioji jo
asmenybes veikimo ir _______________________________________________
2 ?apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p 258-260
pasirei?kimo dalis.3
2
Kreves unijos aktu Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. ?is politinis
thygis, i? karto pritartas ir paties Vytauto, veliau jam ir lietuvio
visuomenei pasirode atheidthias jos interesus ir Lietuvos laisvae. Be
to, Vytautas dar negavaes Jogailos jam pathadetos ir teisetai
priklausaneios tevi?kes, o auk?toji Lietuvos visuomene, matydama, kad ji
gali buti atstumta nuo kra?to intereso ir pakeista Jogailos atsiustais
lenkais, negalejo nepareik?ti savo nepasitenkinimo del susidariusios
kra?te padeties ir tvarkos. ?ito nepasitenkinusiojo prie?aky atsistojo
pats Vytautas, Lietuvos ir jos visuomenes reikalo gynejas, kuris po ilgo
ir sunkio kovo, nebe svetimos pagalbos, i?kovojo i? Jogailos ne tik savo
tevi?kae, bet ir visa Lietuva su jai priklausaneiais Ruso themio
plotais.4
Vytautas,paemaes valdyti Lietuva, tiek viduje tiek ir uthsieny vede
sena, jau paties Mindaugo pradeta, Lietuvos politika: viduje stengesi
avesti centralizacija, t.y. naikinti atskiras, beveik nepriklausomas,
srieio kunigaik?tijas, o jo uthsienio politika ejo dviem kryptim:
vakaruose jis rythosi gintis nuo Ordino, kol galutinai ?io galimybae
sumu?e THalgirio laukuos, o rytuose – pulti, t.y. uthkariauti naujo
themes ploto. Buvo dirbamas ir Lietuvos christianizacijos darbas, bet ?i
problema, kaip ir po unijos i?kilusi a Lietuvos politikos vie?uma
santykio problema su Lenkija, – i?eina i? ?io ra?inio remo: tai bus
svarstoma kito.
Reikia pasakyti, kad darbo ?io momentu Vytautui buvo labai daug. Del
naminio karo daugelis Lietuvai priklausaneio kra?to atkrito ir pateko
Maskvos atakon: dabar reikejo juos ginklu atkariauti. Be to, tokios
netiketos atmainos Lietuvoj – valdthios atidavimas Vytautui – labai
nustebino ir tuos
_________________________________________________________
3 Lietuvos Didysis kunigaik?tis Vytautas kaip politikas. V., 1989. p 148
4 ?apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988. p 45
kunigaik?eius, kurie dare sukilimus prie? jo teva: dabar uth tai
tikejosi susilaukti bausmes i? sunaus. Tartum noredami tos bausmes
i?vengti, dar tebeeinant Ostrovoje deryboms, jie sukilo, tikedamiesi
atsipalaiduoti i? Vytauto valdthios, t.y. nepakliuti a jo rankas. Gal
tas sukilimas jiems buto pasisekaes, jei jie buto sutartinai veikae. Tas
jo nesutarimas ir bus buvusi viena i? priethaseio, kuri padejo Vytautui
juos numal?inti.
Pirmas prie? Vytauta pakele ginkla Sieversko – Naugardo kunigaik?tis
Dimitras Kaributas, kuris buvo sukilaes prie? Vytauto teva Kaestuta ir
atsisakaes moketi duoklae. Jis asiverthe Lietuvos gilumon ir buvo
besirengias eiti a Vilnio. Bet netrukus palei Dokudova buvo Vytauto
sumu?tas ir turejo begti. Prisiartinaes prie Sieversko – Naugardo,
Vytautas paeme ja staigiu puolimu.
Tuo paeiu metu atsisake Vytauto klausyti ir Kijevo kunigaik?tis,
Algirdo sunus, Vladimiras, nesutikdamas padeti jam mal?inti sukilusio
Podolijos kunigaik?eio Karijoto sunaus Feodoro. ?a karta susiremimo buvo
i?vengta: viskas pasibaige Vytauto pagrasinimu.
Sekaneiais metais sukilo ir Volynijos kun. Feodoras, Liubarto sunus.
Vytautas greit ja numal?ino. Jo themes pasiliko sau, o jam pavede
valdyti Sieversko – Naugarda. Bet jis eia neilgai pabuvaes irgi pabego a
Vengrija, i? kur abu su ?vitrigaila susithinodavo su Ordinu, ruo?dami
Vytautui pinkles. Tuo budu ir Sieversko – Naugardo kunigaik?tija atiteko
Vytautui. Taip pat suvalde Vytautas ir kitus nepaklusniuosius Volynijos
kunigaik?eius. Po to viso numal?inimo didesne Volynijos dalis atiteko
Lietuvai, kita – Lenkijai.
Taip Vytautui trumpu laiku pasiseke panaikinti stambiojo srieio
kunigaik?tijas, tepaliekant kunigaik?eiams valdyti mathos
reik?mes nedideles sritis.
Stambiojo srieio kunigaik?eio panaikinimas padare didelae atmaina
Lietuvos gyvenime. Pirmiausia pasistumejo a prieka Lietuvos valstybes
suvienijimo darbas, centralizacija, nes jo themes buvo atiduotos valdyti
didthiojo kunigaik?eio vietininkams. Tie Vytauto pastatyti vietininkai
visi?kai jo klause ir tai ja padare savaranki?ku valdovu. Ankseiau
kunigaik?eiai, valdydami tas themes savo nuothiura, nejaute to ry?io,
kuris juos junge su didthiuoju kunigaik?eiu. Valdydami tokias sritis,
Gedimino ainiai ir ?iaip auk?tos kilmes kunigaik?eiai, jautesi esa
savaranki?ki ir kartais net sukildavo prie? didaja kunigaik?ta. Dabar
panaikinus srieio kunigaik?eius ir jo vieton atsisedus Vytauto
vietininkams, viskas buvo suimta a vienas rankas. Mat, tie vietininkai
neturejo jokios politines reik?mes, kaip ankstyvesnieji to srieio
vadovai, o pasidare tik dideli themvaldthiai arba dvarininkai. Tie
didthiojo kunigaik?eio vietininkai ja reme tiek materialiai, tiek
politi?kai; tai buvo jo pareiga – prie?ingai galejo buti i? pareigo
paleisti. Tuo budu tos visos sritys politi?kai pateko visi?kon Vytauto
priklausomyben, kas sustiprino jo padeta kra?to viduje. Tada prasidejo
ir ruso gyvenamo srieio suvalstybinimas ir jose lietuvio atakos
asigalejimas. Tai rodo ir tuo laiku para?ytos baltgudi?kai knygos,
kuriose palankiai atsiliepiama apie Lietuva, ypae apie Vytauta.
Po ?itos reformos eme dideti ir didthiojo kunigaik?eio ithdas ir ?iaip
materialiniai i?tekliai, o i? eia ir jo politine reik?me ir galybe. I jo
ithda eme plaukti ir tos pajamos, kurios pirmiau tekdavo srieio
kunigaik?eiams. Pav., avairios duokles pinigais bei natura ir visokie
muito,prekybos mokeseiai. Daug pajamo dave didthiajam kunigaik?eiui ir
ukio pajamos, nes srieio kunigaik?tijas panaikinus, visi kunigaik?eio
dvarai atiteko Vytautui. Tuose dvaruose jis sodino vietininkus tevunus.
Jie buvo ten kartu teisejai, mokeseio rinkejai ir ukio prithiuretojai.
Vietininkai ir tevunai buvo pasodinti net tuose dvaruose, kurie
didthiajam kunigaik?eiui ne nepriklause. Ten jie eidavo teisejo ir
mokeseio rinkejo pareigas. Dabar didysis kunigaik?tis kur kas daugiau
gaudavo pajamo, negu ankseiau.
Valstybes centralizavimas ir jos sujungimas a viena politina vieneta,
i?augimas materialines Vytauto galybes padare tai, kad prie? ja lenkesi
ne tik viduje i?likae kunigaik?eiai, bet ir uthsienis eme su juo
skaitytis.5
3
a) Kai Vytautas pabego i? krythiuoeio antra karta, Ordino vadovybe,
nieko nelaukdama, jau 1392 m. puole siaubti Lietuvos themio. Pirmiausia
visomis jegomis uthgriuvo Jotvingio kra?ta ir utheme Suratho pila, i?
kur vos vos spejo pabegti Vytauto svainis Henrikas. Kito meto pradthioje
krythiuoeiai sudegino Gardino, Merkines, Drohieino ir Lydos pilis, o
rudena jau siautejo THemaieiuose. Bet tai buvo tik baisaus karo
pradthia. 1394 m. vokieeiai, paties didthiojo mar?alo vedami, siaubingai
nuniokojo Naugarduko, Lydos, Drohieino ir kitas apylinkes, vel sugriove
Gardino pila. Du antpuoliai buvo ir kito meto vasara: vienas, mathesnis
– a Raseinio themae, o kitas, didesnis – a paeia sostinae. Pasikvietae
sveeio i? Prancuzijos, Vokietijos, pasisamdae lankininko i? Genujos,
krythiuoeiai sutelke didthiulae kariuomenae ir Nemunu atplauke prie
Kauno. I? eia keliomis voromis patrauke Vilniaus link. Vytautas,
paskubomis su?aukaes bajoro kariuomenae, bande stabdyti krythiuoeius,
bet nesekmingai. Asivertheliai apgule Vilniaus pila, taeiau paimti
neastenge. Besitraukianeius nuo miesto krythiuoeius lietuviai
persekiojo. Per trejus metus krythiuoeiai smarkiai nuniokojo
Lietuva. Bet tai buvo viskas, ka jie galejo padaryti. Ordino didthiajam
magistrui pasidare visi?kai ai?ku, kad krythiuoeiai Lietuvos nenugales.
Be to, vokieeius i?tiko dar viena nesekme: lenko diplomato paveiktas,
ordino siuzerenas imperatorius uthdraude puldineti Lietuva, nes tai jau
buvo krik?eioni?kas kra?tas. Pagaliau lietuviai sulauke atokvepio.6
b) 1398 m. Salyno sutartimi Vytautas atidave krythiuoeiams THemaieius.
Ordino vadovai jau dthiaugesi, kad pildosi sena svajone. Taeiau greit
pamate, kad uthvaldyti kra?ta yra daug
__________________________________________________________
5 ?apoka A. Vytautas Didysis. V.,1988. p 46-49
sunkiau negu gauti formalo atidavimo ra?ta. Todel jau 1399 m. viduryje
surenge thyga, kuriam vadovavo pats didysis magistras, ir 11 dieno
kalaviju ir ugnimi siautejo THemaitijoje. Kitais metais vel puole,
terorizavo gyventojus, state pilis. THemaieiai nepasidave, prie?inosi
pavergejams.
Viena pila prie Nevethio krythiuoeiams padejo statyti Vytautas. Kita
pilis, pastatyta 1400 m. tiksliai nethinomoje vietoje, bet arti Dubysos,
vadinosi Fryderburgu. Joje ?eimininkavo fogtas, arba vietininkas,
Mykolas Kiuchmeisteris. Matydami baisia krythiuoeio jega, kai kurie
themaieio bajorai pabugae nei?laike spaudimo, nuvyko a Marienburga ir
apsikrik?tijo. Krythiuoeiai dthiugavo – juk tikslas jau eia pat. Pradejo
net geruojiu vilioti: THemaieiams siunte gyvulio, visokio prekio,
thadejo dar daugiau gerybio, jeigu tik ?ie bus paklusnus. Bet pavergejai
skaudthiai apsiriko: 1401 m. themaieiai sukilo, sugriove vokieeio
pastatytas pilis, sudegino Frydeburga, o vokieeius i?vijo. Matha to,
sugriove Klaipedos pila, persikele per Nemuna ir eme puldineti kitas
krythiuoeio pilis.
Ai?ku, Ordinas nuo to nesugriuvo. Sutelkae jegas, vokieeiai eme
verthtis atgal. Daug themaieio bajoro nuo krythiuoeio teroro bego a
Lietuva, kur buvo maloniai priimami. Ordinas ra?e Vytautui skundus,
reikalavo pabegelius grathinti. Vytautas atsake, kad uthra?aes
krythiuoeiams tik themaieius baudthiauninkus, o laisvieji turi teisae
keltis kur tik nori, ir jis, Vytautas, negalas varthyti jo laisves.
Kadangi nustatyti, kuris baudthiauninkas, o kuris laisvas pabegelis, esa
labai sunku, Vytautas pasake ne vieno pabegelio negrathinsias.
Ai?kiai pamatae, kad Vytautas remia themaieius ir nethada vykdyti
Salyno sutarties. Krythiuoeiai pradejo atvira kara.
Vytautas atnaujino taika su krythiuoeiais. 1404 m. Raciontho sutartimi
jis vel jiems atidave THemaieius, bet su
__________________________________________________________
6 Kondratas M. Lietuvio tautos ir valstybes istorija. V., 1994. p 248
salyga, kad gales pasiimti 250 gyventojo. Ta maslinga salyga vokieeiai
prieme, nes nenumate, kaip gudriai Vytautas ja pasinaudos.
Po to keleta meto Lietuva su Ordinu nekariavo. Vytautas tvarkesi
rytuose, tramde Smolenska.
1408 m. Vytautas jau buvo pasira?aes taika su Maskva ir galejo
atsigraethti a vakarus, imtis THemaieio klausimo.
Krythiuoeiai per tuos ketverius metus (1404-1408) THemaitijoje vel
pristate pilio ir kiek galedami asitvirtino. 1408 m. Ordino vadovybe
THemaieio seniunui asake netureti jokio ry?io su Lietuva, bet THemaieiai
to asakymo nepaise. Noredamas visi?kai uthdaryti siena, Ordinas ragino
Vytauta greieiau atsiimti tuos 250 savi?kio, taeiau Vytautas
nesiskubino. Jo thmones vethe themaieiams ginklo, ragino prie?intis. Ir
THemaieiai prie?inosi vis atkakliau, pagaliau 1409 m. sukilo, eme
deginti vokieeio pilis, varyti i? savo kra?to grobikus. 1409 m.
themaieiai paeme Dubysos pila (Dobesinburga) – krythiuoeio
administracijos centra. Visur mu?ami ir persekiojami, krythiuoeiai
pabego a Uthnemunae. Iki vidurvasario THemaitija buvo i?vaduota.
Taip Vytautas krythiuoeiams parode, kad THemaieio neatsithada, kad
ankseiau pasira?yto sutareio nevykdys. THemaitija jis prijunge prie
Lietuvos Didthiosios Kunigaik?tystes, o savo vietininku joje paskyre
Rumbauda, kuriam suteike THemaieio seniuno titula. Tas pareigas
Raumbaudas ejo iki 1412 meto.7
c) Vytauto vadovaujama Lietuvos kariuomene i? Vilniaus ir Trako
i?thygiavo 1410 m. birthelio 3 d. Trauke per Gardina, Baltstogae
Eervinsko link. Pakeliui prie jos prisijunge pulkai i? Lucko, Briansko,
Kijevo ir i? kitur. Per 26 dienas nuthygiavusi apie 500 km, birthelio 29
d. tiksliai sutartu laiku atvyko a numatyta vieta – a Eervinska.
__________________________________________________________
7 Kondratas M. Lietuvio tautos ir valstybes istorija. V., 1994. p
252-254
Lenkams iki susitikimo vietos buvo daug areiau, todel jie atthygiavo
taip pat laiku. Raiteliai, pestininkai bei ilgiausios gurguoles trauke
gana greitai, be jokios gai?aties persikele per Nemuna, Nareva, Vysla.
Tai rodo, kad thygiui buvo gerai pasiruo?ta. Jau amthininkus stebino
toks sajungininko kariuomenes drausmingumas ir punktualumas. Kad taip
bus, krythiuoeiai nesitikejo.
Sajungininko kariuomenes kartu patrauke Marienburgo link. Paliaubos su
Ordinu jau buvo pasibaigusios liepos 4 d., vadinasi, perthengti siena
buvo galima nepatheidthiant prie? metus pasira?ytos paliaubo sutarties.
Liepos 9 d. didthiule kariuomene athenge a Ordino teritorija.
Suthinojae sajungininko thygio krypta, krythiuoeiai suprato jo tiksla
ir pasistenge kuo greieiau uthbegti uth akio, pastoti kelia. Jiems
reikejo nuthygiuoti apie 25 km, todel skubejo, thygiavo visa nakta per
audra ir liuta. Ryta, audrai jau nurimus, sustojo prie Griunvaldo ir
Tanenbergo kaimo.
Prie?ais krythiuoeius trimis eilemis i?siskleide sajungininko
kariuomene. De?iniajame sparne rikiavosi lietuvio ir totorio pulkai,
centre sustojo smolenskieeiai, o kaireje – lenko sunkieji raiteliai ir
samdiniai eekai su moravais. Visa sajungininko kariuomenae rikiavo
Vytautas. Kairiajame sparne rikiuoti lenko kariuomenae jam padejo
Zindramas i? Ma?kovieio. Jogaila tuo metu meldesi prie uthnugaryje
pastatytos palapines. Kadangi viskas vyko taip, kaip numatyta,
vyriausiasis vadas buvo ramus.
Abi prie?ininko kariuomenes ilgai delse pradeti kautynes. Kronikose
ra?oma, kad daugiausia delsaes Jogaila. Pasak J. Dlugo?o, neskubejaes
del to, kad apskritai buvaes nerythtingas, net bailys ir vis dar
tikejaesis, kad paskutiniu momentu pavyks kautynio i?vengti, susitaikyti
su krythiuoeiais, nors prie? kelias dienas jo pasiuntiniai imperatoriaus
vardu buvo paskelbae kara. Vytautas, prie?ingai, verthesi a mu?a. Jis
pasitikejo savo jegomis ir ragino karalio greieiau duoti thenkla pradeti
kautynes, nes mate, kad tai gal vienintele proga sumu?ti vienoje vietoje
susirinkusia prie?o kariuomenae. Labiausiai jis bijojaes, kad Jogaila
nesusitaikyto arba kad krythiuoeiai nepasitraukto.
Kautynes prasidejo 1410 m. liepos 15 d., jau gerokai asidienojus, kai
kantrybes pritrukaes didysis magistras asake savo pulkams leistis a
slena, o Vytautas leido lengviems lietuvio raiteliams pulti i? savo gero
pozicijo i?ejusa prie?a. Vokieeiai dar suspejo du kartus i??auti i?
patranko, bet paskui nebe?aude, nes kariuomenes labai susiartino.
Paleidae ieeio spieeius, kariai puole kapoti vieni kitus kirviais ir
kalavijais, visi susimai?e, susigrudo. THutbutines kirstynes truko gera
valanda. Paskui didele dalis lietuvio ir totorio pulko, eme tarytum
trauktis, o paskui ir begti a mi?ka Zevaldo link. Krythiuoeiai juos
vijosi, bet mi?ke pamete juos i? akio.
Daugumai lietuvio pasitraukus, krythiuoeiai visu smarkumu uthgriuvo
centra, kur kovesi Smolensko pulkai, lenko riteriai, eekai.
Anirtingos kautynes truko ilgai, apie ?e?ias valandas, bet ai?kios
persvaros neturejo nei viena, nei kita puse. Kriti?ka situacija
susidare, kai krythiuoeiai eme verthtis prie didthiosios lenko veliavos.
Taeiau lenko kariai prie?us atreme.
Vytautas visa laika buvo mu?io lauke. Lydimas ir saugomas nedidelio
burelio totorio kario, jis tarsi skraide tarp pulko, padrasindavo
susvyravusius, nuvargusiems ir nusilpusiems atsiosdavo pastiprinimo,
t.y. fakti?kai vadovavo visai sajungininko kariuomenei.
Mu?is pasidare labai thiaurus, kario eiles retejo ir vienoje, ir kitoje
puseje. Nusprendae, kad jau metas palauthti prie?ininkus, krythiuoeiai
mete a mu?a visa rezerva – ?e?iolika veliavo, kurios iki tol stovejo ant
kalvos ir lauke lemiamo momento. Leisdamiesi a kovos lauka, riteriai
uthgiedojo pergales giesmae “Kristus prisikele”. Tuo metu krythiuoeio
rezervo jegos pradejo supti Smolensko ir lenko pulkus. Paeiu sunkiausiu
momentu, kai supamieji pulkai i? paskutinio jego vos laikesi, kaip
perkunas i? giedro dangaus trenke Vytauto vedami “pabegeliai” lietuviai
ir eme triu?kinti krythiuoeius. Krythiuoeio eilese kilo samy?is, o
pavargusieji lenkai atgavo upa. Dabar jau vis labiau eme ai?keti
sajungininko persvara. Taip lietuvio kariuomene nuleme mu?io baigta. Kai
nuo lietuvio ieties durio a kakla thuvo pats didysis magistras, baimes
apimti krythiuoeio riteriai pasileido begti. Uthsibarikadavae vethimais,
dar bande gintis stovykloje. Eia jo daugiausia ir thuvo.
Sutriu?kinae krythiuoeius, sajungininkai paeme prie?o gurguoles,
kuriose rado daugybae paneio ir grandinio belaisviams surakinti. Tais
paneiais buvo supaneioti arba sukaustyti patys a nelaisvae paimti
krythiuoeiai. O statines vyno, kurio krythiuoeiai turejo atsivethae
busimai pergales puotai, Jogaila liepe visas sudauthyti. J. Dlugo?as
veliau ra?e, kad i?lietas vynas mai?aesis su thuvusiojo krauju. Pasak
kito autorio, mu?io lauke tekejae kraujo upeliai.
A THalgirio pergalae Lietuva ejo beveik 200 meto. Ta thyga pradejo
Mindaugas, o sekmingai uthbaige Vytautas su Jogaila, kurie abu planingai
ir nuosekliai visa gyvenima sieke sutriu?kinti Ordina. 1410 m. liepos 15
d. vakare abu valdovai tikriausiai pasijiuto labai laimingi kaip
karvedthiai ir politikai. Juk jie, didthiojo Gedimino vaikaieiai,
THalgirio laukuose sudauthe Ordino galybes legenda, apgyne savo themae,
i?gelbejo nuo krythiuoeio vergoves themaieius, pagaliau suthlugde
krythiuoeio planus sukurti savo valstybae palei Baltija nuo Oderio iki
Suomijos alankos.8
_______________________________________________________________
8 Kondratas M. Lietuvio tautos ir valstybes istorija. V., 1994 m. p
258-263
Naudota Literatura:
Kondratas M. Lietuvio tautos ir valstybes istorija. V., 1994 m.
?apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988 m.
Lietuvos didysis kunigaik?tis Vytautas kaip politikas. V., 1989 m.
Baigdamas ?a referata, a? noreeiau pastebeti, kad Vytauto asmuo, kaip
thmogaus ir kaip valstybes vyro – politiko ar diplomato, kulturininko ar
karininko – nera galutinai paai?kejaes, Vytauto asmeny ir jo plataus
masto veikloje slepiasi dar daug neai?kumo, kurie ir sukelia nematha
abejonio ir svyravimo, kas i? kitos puses ir sulaiko pasakyti apie ja
galutina thoda. Todel manau, kad muso istorikai ?ioj srity dar nematha
ras sau grathaus ir dekingo darbo. ?i tema yra svarbi Lietuvos
istorijai, jos praeieiai, kadangi ji gausiai papildo istorijos knygo
puslapius, parodo tokius svarbius Lietuvai avykius ir suteikia nemathai
informacijos apie politinae, kulturinae situacija tuometineje LDK.
Supathindina kiekviena su didthiojo kunigaik?eio asmeniu, jo silpnybem,
noru spraesti vienus ar kitus klausimus. Istorija vienus valdovus
i?kelia, i?auk?tina, parodo jo didvyri?kuma, apie kitus kalba, kad jie
yra mathai sumanus valdytojai, nepatyrae politikai ir thmones, nesugeba
vesti tauta tiesiu gyvenimo keliu.
Нашли опечатку? Выделите и нажмите CTRL+Enter
